Pastačius namus galima ir pailsėti... Trumpas pasakojimas apie atostogas Maroke. Keliones atstumas įveiktas apie 1800 km autobusu.
Sveikas,
Maroke!
Nedrąsiai
išeiname iš oro uosto, tikėdamiesi, kad mus tuoj užpuls krūva įkyrių
vairuotojų, norinčių nuvežti į miesto centrą. Nieko panašaus – ramiai
ieškojome viešojo transporto, tačiau ir jo neradome.
Patiems teko klausti, kiek kainuoja kelionė
iki stoties, be abejo pradžioje norėjo daugiau - 150 DH (10 Maroko dinarų = ~0,93 euro),
tačiau oro uoste matėme ženklus, kad taksi iki centro turėtų kainuoti 100 DH. Kiek ilgiau
paieškoję radom vairuotoją, kuris 15 km iki centro mus nuvežė už 100
DH.
Miesto gatvės
gražios, švarios, su fontanais ir gėlėmis. Ir
vėl mums kilo klausimas, kur čia tas Marokas, kol nenuvažiavome iki autobusų
stoties. Ten jau radome anksčiau savo vaizduotėje nupieštą Maroką. Visus tempiančius už rankų, kad su jais važiuotume,
išpūstas kainas ir purviną stotį.
Pirmą
kelionės atkarpą nuo Oujda iki Feso nusprendėm įveikti vietiniu transportu.
Pasirinkome SAHARA VOYAGE kompaniją, bilietai iki Feso kainavo po 80 dirhamų.
Autobusas kaip autobusas, tik nešvarus. Buvo
įdomu, kad
mus netoli Feso pervedė į kitą autobusą. Ne tik mes buvome sutrikę, bet ir
patys vietiniai atrodė pasimetę.
Vienintelė
vieta, kur mus Maroke „išdūrė“ taksi, buvo Fesas. Autobusų stotis yra visiškai
šalia Medinos. Svarstėme, ar eiti pėščiomis ir ieškoti viešbučio patiems, nes
buvo dar tik 15 val., ar važiuoti su taksi. Po visų svarstymų ir derybų
sutikome, kad mus taksi nuvežtų iki viešbučio už 50 DH. Džiaugėmės, kad gerai susiderėjom, iki tol, kol nepamatėme
koks tai buvo atstumas J Mažiau nei 1 km...
Fese rekomenduočiau
turėti gerą navigaciją – viską pavyks rasti be gidų pagalbos. Mes viešbutyje
naudodamiesi belaidžiu internetu navigacijoje nurodėme vietas, kurias norime pamatyti ir visas
vietas aplankėme savarankiškai. Taip, pačioje Medinoje dėl storų sienų navigacija buvo kelis
kart mus palikusi vienus, bet išėjus į atviresnę vietą vėl viskas vyko pagal
planą.
Radome net
kelias odos raugyklas. Savininkai patys kviečia nemokamai
užeiti į viršų, kad galėtumėte pažiūrėti ten vykstantį darbą. Be abejo,
jie tikisi, kad Jūs ką nors įsigysite, tačiau jokio spaudimo pirkti nebuvo.
Taip pat iš raugyklų atsiveria ir platus senamiesčio vaizdas iš viršaus.
Nepirkome
odos gaminių tikėdamiesi, kad tą patį rasime Marakeše, tačiau taip nėra. Jei
kažkas patiko, siūlome ir įsigyti čia. Taip pat kitur neradom tiek daug
skanėstų. Mums kelionės pabaigoje pasirodė, kad Fese darbščiausi žmonės, kurie
kažką gamina, o ne tik parduoda.
Vakarop nuo
senamiesčio pėstute patraukėme link „Supratours“ stotelės (ji yra prie
traukinių stoties). Pakeliui pamatėm visai kitokį Feso veidą. Užsukom į
prekybos centrą, jis nieko nenusileidžia Lietuvoje esantiems. Maisto kainos
nežymiai, tačiau didesnės Maroke.
Iš Feso keliavome į
Merzouga (tiksliau į Hassilabied). Kelionė truko nuo 20.30 iki 5 val. ryto
(nors turėjome būti tik 7 val.). Bilieto kaina 190 DH asmeniui.
2016 m. rugsėjo 30 d. Merzouga (Hassilabied)
Atvykę labai nustebome – visur balos – niekaip negalėjom
patikėti, kad tai dykuma. Pasirodo, per tris metus čia pirmą kartą palijo, visi
buvo labai laimingi. Mus viešbučio šeimininkas turėjo pasitikti 7 val.
ryto, bet 5 val. ryto išlipom į tamsią, šlapią ir šaltą naktį. Kito
viešbučio savininkas atvažiavo pasiimti savo svečių ir pažadėjo mus pavežti,
kai tik nuveš savuosius. Kaip žadėjo, taip ir padarė, ir nei „kapeikos“ už tai
nepaprašė.
Dykumoje žmonės visiškai kitokie. Nebėra to jausmo, kad tu tik
vaikščiojantis bankomatas.
Kiek pamiegoję pradėjome domėtis pramogomis. Labai norėjome
keturračių, juos radome vienoje vietoje, tačiau jų tokia nuomos kaina, kad greitai
baigėm svajoti (80 eur žmogui valandai...). Nusprendėme priimti savo
šeimininko pasiūlytą žygį su džipu per dykumą ir apylinkes už 1000 DH
keturiems. Pramoga truko apie 4 valandas. Mūsų prašymu parodė dykumos ežerą, kuris buvo
netikėtai mažas. Taip pat važiavom apžiurėti kažkokių iškasenų, tačiau
pamatėm tik įspūdingas šachtas. Šie lankomi objektai įspūdžio mums nepaliko.
Didžiausią įspūdį man paliko tiesiog niekur dykumoje įsikūrusi
šeima. Molinis / šiaudinis namas, asiliukas, vištos... Klausiau, iš kur
jie vandens gauna, tai pravažiuojant rodė tam tikras balas, į kurias, kaip jie
aiškina, iš kalnų atiteka vanduo. Greičiausiai ir mes jį gėrėm, kai arbata
vaišino.
Taip pat palydėjome saulę pačioje dykumoje, padarėm tuziną
gražių nuotraukų ir patraukėm atgal į viešbutį. Kupranugarių idėjos
atsisakėme, nes esame bandę kitose šalyse. Šiaip, kam įdomu, joti su
kupranugariais pažiūrėti saulėlydžio būtų kainavę 200 DH žmogui. O už 400
DH – ir su visa programa t.y. arbatos gėrimas pas berberus, saulės leidimosi stebėjimas, nakvynė, pusryčiai.
Po smagaus vakaro kartu su viešbučio šeimininku
pavakarieniavome. Jis – nuostabus žmogus, man pasirodė, kad dykumoje ir nėra
kitokių.
Jei lankysitės Hassilabied, siūlom papietauti „Fatima“. Drąsiai
galiu teigti, kad tai buvo skaniausia ir sočiausia vakarienė visos kelionės
metu. Valgėm Galia ir Brochettes. Galia yra jų vietinis patiekalas, kurio kitur
Maroke paragauti nepavyks. Kainos – kiek didesnės nei kitur Maroke. Vienas
patiekalas gali kainuoti iki 10 DH daugiau.
2016 m. spalio 1 d. Tinghir
Atėjo ankstus rytas, pasitikom saulę prie viešbučio,
papusryčiavom ir 8.30 val. patraukėm į Tinghir (bilieto kaina 90
DH). Susipažinom su marokiečiu, gyvenančiu Olandijoje. Jis čia grįžęs atostogų.
Mums parodė, kur papietauti, pavaišino arbata, aprodė senamiestį, kurio
turistai įprastai vengia. Bijojau, kad po turo vyras paprašys
pinigų. Pasivaikščiojom to senamiesčio gatvėmis, gal ir gražu, bet kuo
painiau ėjome, tuo, matyt, baimės akys didėjo ir nelabai ką ir bematėm, iki kol
jis mūsų neišvedė atgal. Jis iš tiesų tiesiog norėjo mus pavedžiot, nei cento
nepaprašė, palinkėjo geros kelionės ir nuėjo savais keliais.
Bet šiaip Tinghiris – nieko ypatingo. Vienintelė vieta, kuri
traukia turistus, tai yra Todros tarpeklis. Jis yra apie 16 km nuo stoties.
Mūsų viešbutukas buvo 10 km nuo Tinghirio link tarpeklio. Jį pasiekėme viešuoju
transportu už 5 DH žmogui.
Viešbutyje pasidėjome daiktus ir patraukėm pėstute iki
tarpeklio. Tikrai verta
praeiti tuos 6 km, nes vaizdai gražūs. Pakeliui prisivalgėm granatų bei figų.
Tai buvo nuostabiai praleistas vakaras gražiuose kalnuose.
2016 m. spalio 2 d. Pakeliui į Marakešą
3 val. nakties palikome viešbutį ir metę sau iššūkį leidomės į 10 km žygį
aklinoje tamsoje kalnais iki Tinghirio stoties. 5.30 val. paliekam miestą ir
lekiam į Marakešą (bilietas 130 DH).
Kelionė link Marakešo tęsėsi vingiuotais keliais per Atlaso
kalnus. Vaizdai iš tiesų gražūs, buvo kur akis paganyti ir laikas neprailgo.
Tačiau, jei esat jautrūs autobuso siūbavimams, siūlyčiau pasiimti tablečių
nuo pykinimo, nes keliaujančių su maišeliais buvo.
Apie Marakešą, manau, informacijos yra pakankamai. Mums visiems
jis nepaliko įspūdžio. Naktinis turgus, jų aikštė – taip pat nieko ypatingo.
Aikštėje, jei tik tavo žvilgsnis į bet ką nukryps, tuoj prisistatys pardavėjai.
Čia nepasivaikščiosi ramiai ir nepažiūrinėsi, nes tuoj būsi tempiamas
pavalgyti, atsigerti sulčių ar nusipirkti kokį daikčiuką. Pabuvę dieną
nusprendėm bėgti iš čia į Essauira poilsiui po visos kelionės.
Buvom suplanavę apsipirkti Marakeše, bet mus nuvylė prekių asortimentas, kuris buvo
gerokai prastesnis nei Fese. Visur tik riešutai, prieskoniai ir kinietiškos
prekės.
Marakeše yra dvi
stotelės. Jei keliausite nuo kalnų pusės, siūlyčiau išlipti pirmoje, nes šalia jos Medina, iki aikštės apie 1 km. Kita stotelė tai „Supratours“
stotis, kuri yra greta traukinių stoties. Nuo jos iki senamiesčio apie 3 km.
2016 m. spalio 3 d. Essauira
Nors atstumas iki jos tik 180 km važiavom 3 valandas. Keliai
patys lygiausi ir patys geriausi, bet čia autobuso vairuotojas nevažiavo taip greitai, kaip
važiavo per
kalnus J Kaip visada autobusas sustojo pusvalandžiui prie kavinukės
pailsėti.
Essauiroje išlipus iš autobuso mus pasitiko drėgmė ir gerokai
vėsesnis oras nei Marakeše. Temperatūrų skirtumas apie 8
laipsnius, be to čia nebuvo saulės visas
tris dienas.
Mano draugams Essauira
patiko, jie pasimėgavo šviežiomis jūrų gėrybėmis, prisipirko lauktuvių. Taip
pat ir mano akimis, kiek mačiau sirgdama, tai – geresnė vieta apsipirkti, nei
Marakešas.
Kelionės žemėlapis:
Mūsų išlaidos 2 asmenims:
Mūsų kelionė truko dešimt dienų. Su vyru išleidome 800 eur viskam:
lėktuvo bilietams, viešbučiams, maistui, lauktuvėms ir nakvynei Paryžiuje
grįžtant.
